Įlišnašurinn į Ķslandi eftir Kyoto

 

 

Hvaša tillögur eiga ķslensk stjórnvöld aš gera um mešferš įlišnašarins ķ žvķ samkomu­lagi sem viš tekur eftir aš Kyoto-bókunin rennur śt įriš 2012?

Aš mķnu mati ęttu ķslensk stjórnvöld aš leita eftir samvinnu viš rķki žar sem įlišnašurinn fęr orku sķna aš mestu eša öllu leyti śr öšrum orkulindum en eldsneyti, um žį tillögu aš įlišnašurinn sjįlfur, ž.e. framleišsla įls ķ įlverum, sé algerlega utan losunarbókhaldsins į koltvķsżringi og öšrum gróšurhśslofttegundum. Rökin fyrir žvķ eru eftirfarandi:

Framleišslu į hverju kg įls ķ nżtķsku įlverum fylgir losun į um 1,7 kg af gróšurhśsa­lofttegundum aš CO2-ķgildi. Hvert kg af įli sem notaš er ķ bķla ķ staš žyngri mįlma sparar į hinn bóginn losun į 20 kg af CO2 yfir endingartķma hans, sem er stuttur ķ samanburši viš mešaldvalartķma koltvķsżrings ķ andrśmsloftinu. Žetta žżšir aš ef 8,5% eša meira af hrįįlinu er notaš ķ bķlasmķši nęgir žaš til aš vega upp losunina frį framleišslu alls įlsins. Ķ reynd fer nś žegar miklu stęrra hlutfall hrįįlsins ķ bķlasmķši og žaš hlutfall fer vaxandi.

Af žessu leišir aš įlframleišsla er starfsemi sem dregur śr losun gróšurhśsa­lofttegunda ķ heiminum. Og žaš er heimslosunin ein sem skiptir mįli fyrir loftslagsbreytingar. Slķk framleišsla į žvķ ekkert erindi ķ žaš sem tekur viš af Kyoto-bókuninni eftir 2012.

Um raforkuna til įlvinnslunnar gegnir öšru mįli. Hśn er aškeyptur framleišslužįttur ķ įlvinnslu eins og önnur ašföng. Losun vegna framleišslu hennar į žvķ heima ķ arftaka Kyoto meš sama hętti og losun vegna framleišslu į öšrum ašföngum įlvinnslu. Ef raforkan er framleidd śr endurnżjanlegum orkulindum eins og vatnsorku, jaršhita, vindorku o.s.frv., eša śr kjarnorku, fylgir vinnslu hennar aš heita mį engin losun gróšurhśsa­lofttegunda. Ef hśn er framleidd śr eldsneyti į losun vegna framleišslu rafmagnsins aš teljast meš ķ losunarbókhaldinu. En sanngjarnt sżnist aš viš mat į žeirri losun sé tekiš tillit til žess aš notkun į hluta įlsins ķ farartęki gerir betur en aš vega upp losunina sem fylgdi framleišslu žess alls ķ įlverinu. Jafnframt mį telja ešlilegt aš ķ sam­komu­laginu sem viš tekur af Kyotobókuninni verši įkvęši žar sem rķki sem hżsir įlver innan sinnar lögsögu skuldbindur sig til aš krefjast af nżjum įlverum žeirrar bestu vinnslutękni sem er tęknilega og efnahagslega nothęf į hverjum tķma.

Hér vęri um įkvęši aš ręša sem ekkert snertir Ķsland sérstaklega heldur tęki til įlvinnslu um allan heim.

Ķ žessu samhengi er viš hęfi aš minna į aš frammistaša ķslenska įlišnašarins ķ aš takmarka losun gróšurhśsalofttegunda frį framleišslu sinni hefur veriš frįbęr į umlišnum įrum. Žannig hefur hann minnkaš losun sķna į fjölflśorkolefnum, sem eru mjög öflugar gróšurhśsalofttegundir, į kg framleidds įls, um 90% į įrabilinu 1998 til 2005 samkvęmt gögnum frį Umhverfisstofnun, og heildarlosun sķna į kg įls um 41% į sama tķma.

 


Um "lįg žolmörk"

Ķ Lesbók Morgunblašsins birtist hinn 11. įgśst sķšastlišinn pistill eftir Jón Ólafsson sem nefnist „Aluminiumindustri ud af Island“, žar sem sagt er frį žvķ aš žessi orš hefšu veriš krotuš į hśs ķslenska sendirįšsins ķ Kaupmannahöfn. Jón rekur frįsagnir ķslenskra fjölmišla af žessu tiltęki, sem flestar voru neikvęšar, og spyr ķ lokin: „Hvers vegna ętli žolmörk gagnvart mótmęlum liggi svona lįgt? Er žetta eitthvaš sérķslenskt?“ Hér fer höfundur villur vegar. Žolmörk fjölmišla į Ķslandi gagnvart mótmęlum eru alls ekki lįg. Ķslenskir fjölmišlar hafa skżrt meš greinargóšum hętti frį mótmęlaįlyktunum funda austur ķ sveitum gegn virkjunum ķ Žjórsį; frį įlyktunum mótmęlenda gegn stękkun įlversins ķ Straumsvķk ķ ašdraganda bęjarkosninganna žar um skipulagstillögu bęjaryfirvalda og frį įlyktunum gegn nżjum įlverum vķšsvegar um land. Og bęši blöš, śtvarp og sjónvarp geršu ķtarleg skil mótmęlagöngu 15.000 manns gegn virkjunum og įlverum nišur Laugaveginn fyrir fįum įrum. Žaš er žvķ mikill misskilningur hjį höfundi aš žolmörk Ķslendinga gagnvart mótmęlum séu lįg. Žau eru langt frį žvķ aš vera žaš eins og ešlilegt er ķ landi sem bżr viš tjįningarfrelsi. En sitt hvaš er mótmęli annarsvegar og skemmdarverk eša hryšjuverk hinsvegar. Žar eru žolmörk Ķslendinga lįg. Og eiga aš vera žaš af samskonar įstęšu og žolmörk gagnvart mešferš elds eru, og eiga aš vera, lįg. Skemmdarverk eru lögbrot. „Ef vér slķtum sundur lögin munum vér einnig slķta stundur frišinn“ sagši Žorgeir ljósvetningagoši į Alžingi foršum. Sį sannleikur veršur aldrei of oft sagšur. Skemmdarverk og lögbrot hafa um aldir slitiš frišinn vķša um lönd meš hörmulegum afleišingum.

Frį mótmęlum viš Kįrahnjśka 2006

Frį „mótmęlum“ viš Kįrahnjśka 2006

Ef slakaš er į eldvörnum er hęttunni bošiš heim. Ef „minnihįttar“ lögbrot eru lišin fęra botamenn sig upp į skaftiš. Framhaldiš getur endaš meš skelfingu. Um žaš geymir sagan mörg sorgleg dęmi. Enginn mįlstašur réttlętir skemmdarverk ķ lżšfrjįlsu landi. Ķsland er lżšfrjįlst land. Viš höfum žvķ ekkert aš gera meš „mótmęli“ af žvķ tagi sem mešfylgjandi mynd frį Kįrahnjśkum sżnir. Slķkt atferli ber aš kęfa ķ fęšingu. En öllum, Ķslendingum sem śtlendingum, er frjįlst aš mótmęla, ķ réttri merkingu žess oršs. Jón Siguršsson og fylgismenn hans „mótmęltu allir“ į sinni tķš. En žeir brutu ekki rśšur ķ Lęrša skólanum og slettu ekki skyri į Trampe greifa. Žeir komu fram af reisn en ekki skrķlshętti. Žetta er munurinn į mótmęlum og spellvirkjum. Fram kemur ķ greininni sem hér er vķsaš til aš höfundur er kennari. Vonandi brżnir hann fyrir nemendum sķnum muninn į mótmęlum og skemmdarverkum.

Leyfum skynseminni aš komast aš

blondulon

Blöndulón. Ljósmyndari: Emil Thor

Ķ ŽESSARI grein bendir Jakob Björnsson, fyrrverandi orkumįlastjóri, į aš žvķ fari vķšsfjarri aš Ķsland verši nįttśrulaust žótt viš nżtum vatnsorku okkar og jaršhita eftir žvķ sem efnahagsleg rök eru til. Ašeins tęplega fjóršungur vatnsorku į Ķslandi er efnahagslega nżtanlegur svo aš žaš veršur nóg um fossa til aš horfa į og įrniš til aš hlusta į žótt viš nżtum orkuna sem borgar sig aš nżta.

Ķ ķtarlegu blašavištali sem Pétur Blöndal įtti viš Ingibjörgu Sólrśnu Gķsladóttur, utanrķkisrįšherra og formann Samfylkingarinnar, ķ Morgunblašinum 27. maķ sķšastlišinn er m.a. vikiš aš hvalveišum. Pétur spyr Ingibjörgu: " Hver er afstašan til hvalveiša?" Svar hennar er: "Ķ mķnum huga žarf aš taka žaš mįl śt śr tilfinningafarvegi og leggja į žaš kalt hagsmunamat."

Męli hśn manna heilust. Žaš hefur veriš ķ senn grįtbroslegt og ömurlegt aš hlusta į og lesa ummęli fólks sem naumast veit hvernig hvalur er ķ laginu, hvaš žį aš žaš hafi séš hval, fjargvišrast śt ķ hvalveišar Ķslendinga og halda fram allskonar endaleysu um śtrżmingarhęttu, neikvęš įhrif į heimsóknir feršamanna til landsins og svo framvegis. Žaš hefur veriš margsżnt fram į aš hvalir sem viš stundum veišar į eru ekki ķ śtrżmingarhęttu og aš įhrif veišanna į heimsóknir feršamanna eru hverfandi lķtil, ef nokkur. Um hagkvęmni veišanna skal ég ekkert segja en geng śt frį žvķ aš enginn stundi hvalveišar af hugsjónaįstęšum heldur ķ atvinnuskyni. Ef hagnašur veišimannanna er enginn stundar enginn hvalveišar. Žį gufar deiluefniš upp.

En žaš er fleira sem "taka žarf śt śr tilfinningafarvegi". Žar į mešal virkjunarmįlin. Um žau hefur um langt skeiš veriš haldiš fram allskonar vitleysu um aš virkjanir vatnsorku og jaršhita "eyšileggi nįttśruna", "fęli feršamenn frį landinu" og svo framvegis. Fyrir um žaš bil tveimur įratugum var mikiš deilt um virkjun Blöndu. Sś virkjun var sögš mundu "eyšileggja" įna og umhverfi hennar. Vęntanlegt mišlunarlón var sagt myndi "kęla loftslagiš" ķ grennd viš lóniš og margskonar ašra endaleysu mįtti heyra og lesa. Nś hefur Blanda veriš virkjuš ķ hįtt ķ tvo įratugi. Var hśn eyšilögš? Kólnaši lofslagiš? Nei, svo sannarlega ekki. Flóšaskemmdir ķ Langadal hafa minnkaš. Hśn er ekki lakari veišiį en hśn var. Helstu breytingarnar sem menn sjį į nįttśrunni eru lóniš sem myndin hér sżnir og aš įin er lengst af bergvatnsį, ķ staš žess aš vera jökulsį, į kaflanum frį Blöndustķflu viš Reftjarnarbungu nišur aš śtrennsli virkjunarinnar. Ofan lónsins er įin óbreytt frį žvķ fyrir virkjun. Nś eru Blöndudeilurnar gersamlega žagnašar.

Ég eftirlęt hverjum og einum aš meta hvort bergvatnskaflinn ķ Blöndu sé "skemmd į umhverf-inu" og hvort lóniš sem myndin sżnir sé óprżši ķ nįttśrunni.

Hefur Sogiš veriš "eyšilagt" meš virkjunum? Foršast feršamenn Žingvallavatn vegna žess aš žaš er mišlunarlón fyir Sogsvirkjanirnar? Hefur Bśrfellsvirkjun skemmt Žjórsįrdalinn sem įšur var eyšimörk? Foršast feršamenn nś oršiš aš koma žangaš? Žaš er vissulega rétt aš Tröllkonuhlaup og Žjófafoss hurfu vegna Bśrfellsvirkjunar. Hefur žaš dregiš śr įsókn feršamanna? Foršast feršamenn malbikaša vegi Landsvirkjunar upp aš Sigöldu og Vatnsfelli į feršum sķnum inn ķ Landmannalaugar, noršur Sprengisand eša upp ķ Jökulheima vegna žess aš žeim finnist žeir skemmd į nįttśrunni?

Hefur dregiš śr feršum upp į hįlendiš į Austurlandi eftir aš framkvęmdir hófust viš Kįrahnjśkavirkjunar vegna žess aš feršamönnum finnist žeir ekki lengur vera ķ "nįttśru-legu" umhverfi, heldur manngeršu? Eru horfur į aš feršamannastraumur žangaš dragist saman eftir aš Kįrahnjśkavirkjun tekur til starfa?

Vel į minnst Kįrahnjśkavirkjun. Žaš er ekki ólķklegt aš hśn verši stęrsta einstaka vatnsaflsvirkjunin į Ķslandi um aldir. Žaš eru ekki margir stašir į Ķslandi sem bjóša upp į sambęrilega virkjunarmöguleika. Stęrš hennar byggist į möguleikum til aš veita tveimur stórįm saman ķ eina virkjun og į meiri fallhęš į einum staš en annarsstašar į Ķslandi. Svo vill til aš önnur žessra stórįa, Jökulsį Dal, hefur um aldir veriš nįbśum sķnum óvinsęll farartįlmi og um flest til ama, eins og rįša mį af višbrögšum bóndans śr nįgrenni hennar žegar hann ók yfir brśna viš mynni Hrafkelsdals sķšastlišiš haust, um žaš leyti sem byrjaš var aš safna vatni ķ Hįlslón: "Įnęgšur meš aš helvķtis įin er žögnuš".

Žaš er fjarri öllum sanni aš Ķslendingar og gestir žeirra eigi žess ekki lengur kost aš umgangast ósnortna nįttśru į Ķslandi žótt viš nżtum orkulindir okkar eins og efnahagsleg rök eru til. Aušvitaš veršur aš taka tillit til nįttśrunnar žegar virkjanir eru hannašar. En žaš er vel hęgt aš gera og er gert, bęši hér og ķ öšrum vatnsorkulöndum. Viš skulum heldur ekki gleyma žvķ aš alls hefur Ķsland aš geyma 164 TWh/a (terawattstundir į įri) af vatnsorku. Žar af eru ašeins 40 TWh/a taldar efnahagslega nżtanlegar, eša 24,4%. Žaš veršur žvķ enginn skortur į fossum og flśšum til aš horfa į eša įrniš til aš hlusta į. Reynslan frį öšrum vatnsorkulöndum sem hafa nżtt mun stęrri hluta sinnar vatnsorku en viš höfum gert sannar žetta. Mörg žessara landa eru fjölsótt feršamannalönd. Žaš veršur Ķsland lķka.

Hęttum žeim fįrįnlegu deilum um virkjunarmįl vatnsorku og jaršhita sem tķškast hafa hér į landi nś ķ nokkra įratugi. Leyfum skynseminni aš komast aš. En höldum umręšum samt įfram. Skynsamlegum umręšum.

Ég er sannfęršur um aš eftir einn til tvo įratugi verša Kįrahnjśkadeilurnar gufašar upp. Alveg eins og Blöndudeilurnar nś. Dagblöš munu rifja žęr upp žegar žau eru ķ efnishraki til aš minna ęskuna į heimsku forfešra hennar og formęšra, į svipašan hįtt og sķmadeilurnar 1905 og 1906 eru stundum rifjašar upp meš sama hugarfari.

Höfundur er fyrrverandi orkumįlastjóri


Žaš liggur vķst į aš virkja

Ķ STERN-skżrslunni um gróšurhśsaįhrifin er lögš įhersla į naušsyn žess aš "gera strax žaš sem hęgt er aš gera strax" til aš vinna į móti žeim. Mešal žess sem hęgt er aš gera strax er aš auka įlvinnslu į Ķslandi meš virkjun vatnsorku og jaršhita ķ staš rafmagns śr eldsneyti. Hvert įltonn į Ķslandi sparar andrśmsloftinu 12,5 tonn af CO2. Žaš liggur žvķ į aš virkja hér samkvęmt žeirri skżrslu.

Ķ Morgunblašinu föstudaginn 23. febrśar sl. er žaš haft eftir fyrrverandi umhverfisrįšherra aš "ekkert lęgi į ķ virkjana- og stórišjumįlum". Og nśverandi umhverfisrįšherra hefur lįtiš svipuš sjónarmiš ķ ljós. Lķtum į hvort žau eigi rétt į sér.

Ķ blašagrein ķ Morgunblašinu blog.is 4. aprķl sl. gat ég žess aš losun koltvķsżrings frį raforkuframleišslu śr eldsneyti til įlvinnslu nemur nś rśmlega 100 milljón tonnum af CO2 į įri og hefur aukist um 3,28 milljón tonn į įri aš mešaltali 1994 til og meš 2005. Įrleg aukning ein saman nam žannig um 90% af allri innanlandslosun į Ķslandi 2004. Hvert tonn af įli, framleitt į Ķslandi meš raforku śr vatnsorku eša jaršhita ķ staš eldsneytis, sparar andrśmsloftinu 12,5 tonn af koltvķsżringi.

Ég gat žess einnig aš orkulindir okkar Ķslendinga réšu vel viš 2,5 milljóna tonna įlframleišslu į įri eftir svo sem aldarfjóršung sem sparaši andrśmsloftinu 31 milljón tonna af CO2 į įri mišaš viš framleišslu meš rafmagni śr eldsneyti. 8,5-falda nśverandi innanlandslosun į Ķslandi og 30% af nśverandi heimslosun frį raforkuvinnslu śr eldsneyti til įlframleišslu! Til žess žyrfti nįlęgt 40 TWh/a (terawattstundir į įri) ķ orkuveri, t.d. 30 śr vatnsorku og 10 śr jaršhita. Meš engu öšru móti gętu Ķslendingar lagt jafnmikiš af mörkum til aš vinna gegn gróšur-hśsavandanum og meš žvķ aš hżsa hér į landi allan žann įlišnaš sem žeir męttu. Spurningin vęri um viljann til žess.

Į bls. 261 ķ Stern-skżrslunni segir svo: "Fyrirtęki žurfa aš taka įkvaršanir til langs tķma žegar įkveša skal fjįrfestingar ķ verksmišjum og tękjum sem ętlaš er aš starfa įratugum saman. Eitt dęmi um žetta er vöxtur įlišnašarins į Ķslandi. Ķsland hefur dregiš til sķn įlframleišendur bęši frį Evrópu og Bandarķkjunum, aš hluta til vegna žess aš meš žvķ aš reiša sig ķ miklu rķkari męli en įšur į raforku śr endurnżjanlegum orkulindum draga žeir śr įhęttunni af kostnašarhękkunum vegna strangari reglna ķ framtķšinni um losun gróšurhśsa-lofttegunda." Viš žetta mętti bęta aš įlfyrirtękjum er nś oršiš annt um ķmynd sķna. Ennfremur segir svo um ķslenskan įlišnaš ķ rammagrein į sömu blašsķšu:

"Į sķšustu sex įrum hefur Ķsland oršiš mesta framleišsluland hrįįls ķ heimi, reiknaš į hvern ķbśa. Bśist er viš aš įlframleišsla į Ķslandi vaxi ķ um milljón tonn į įri, en meš žvķ vęri Ķsland oršiš mesta įlframleišsluland ķ Vestur-Evrópu. Ķsland į ašgang aš įlmarkaši bęši ķ Evrópu og Bandarķkjunum, en meginkostur landsins er ašgangur aš vatni og mengunarlausum orkulindum. Losun į CO2 į mann frį raforkuvinnslu į Ķslandi er hin minnsta ķ OECD-löndunum. 70% af frumorkunotkun landsins kemur frį haldbęrum orkulindum ķ landinu sjįlfu. Į Ķslandi er lķka veriš aš gera rįšstafanir til aš draga śr losun flśorsambanda frį įlvinnslu. Vęntingar um rįšstafanir į heimsvķsu ķ framtķšinni til aš draga śr losun gróšurhśsalofttegunda eru nś žegar oršnar einn ašaldrifkrafturinn ķ aš draga orkufreka starfsemi burt frį svęšum žar sem mikil slķk losun fylgir orkuvinnslunni til landa meš endurnżjanlegar orkulindir."

Ķ Stern-skżrslunni er lögš meginįhersla į aš žaš verši margfalt dżrara og erfišara fyrir mannkyniš aš bķša meš aš gera rįšstafanir til aš hemja gróšurhśsavandann en aš byrja į žvķ strax. En jafnframt aš hér sé um langtķmaverkefni aš ręša sem taki marga įratugi. Žess er m.a. getiš aš "afkola" žurfi raforkuvinnsluišnašinn (sem aš langstęrstum hluta byggist nś į kolum) um 60% fyrir 2050 ef stöšva eigi koltvķsżringsinnihald andrśmsloftsins viš 550 milljónustu hluta (ppm). Byrjum strax į žvķ sem viš getum gert strax!

Eitt af žvķ sem hęgt er aš gera strax er aš hęgja į, og helst stöšva, įšurnefndan įrlegan vöxt į losun koltvķsżrings frį raforkuvinnslu śr eldsneyti til įlframleišslu um 3,28 milljón tonn į įri. Til žess žarf aš flytja hana žangaš sem framleiša mį raforkuna śr öšru en kolum, svo sem kjarnorku, vatnsorku, jaršhita og fylgigasi meš olķuvinnslu. Tęknin til žess er žegar fyrir hendi. Mešal annars til Ķslands. Viš getum, ef viš viljum, hżst hér įlišnaš sem framleišir įrlega 2,5 milljón tonn af įli milli 2030 og 2040; löngu fyrir 2050. Žaš vęri ķ samręmi viš hvatningar Stern-skżrslunnar og öllu mannkyni ķ hag.

En žį liggur į aš virkja. Og žį žurfa umhverfisrįšherrar okkar aš endurskoša fyrrnefnd ummęli og leggja įhersluna į žaš sem nś skiptir allt mannkyn langmestu ķ umhverfismįlum: Barįttuna viš gróšurhśsavįna. Žaš er alls engin hętta į aš viš og gestir okkar munum ekki eiga kost į umgengni viš ósnerta nįttśru žótt viš virkjum. Ķsland er stórt og mjög strjįlbżlt land.

Žaš hefur lķtiš veriš minnst į Stern-skżrsluna ķ ķslenskum blöšum sķšan hśn kom śt. Žį birti Morgunblašiš ķtarlega frįsögn af henni og skrifaši leišara um hana. Sķšan hefur lķtiš heyrst um hana. Er hśn komin upp ķ hillu? Sś skżrsla į ekki heima uppi ķ hillu en ętti aš liggja opin į boršum rįšherra ķ öllum išnvęddum rķkjum į hverjum morgni meš miša sem į stęši "Urgent" (aškallandi).

Ķsland er ķ sérstöšu į heimsmęlikvarša hvaš orkulindir varšar. Meš 100 sinnum meiri efnahagslega vatnsorku į hvern ķbśa en jaršarbśar hafa aš mešaltali, sem ašeins er nżtt aš 29% (eftir Kįrahnjśkavirkjun) og rķflegan jaršhita aš auki; meš eina mestu notkun į raforku į mann ķ landinu til almennra žarfa sem žekkist ķ veröldinni, og žannig stašsett, śti ķ reginhafi, aš ekki er unnt aš selja raforku žašan til almennra nota ķ öšrum löndum vegna flutningskostnašar. Breytingar į žvķ eru ekki ķ sjónmįli.

Śtflutningur į orkunni ķ formi raforkufrekra afurša eins og įls er eina fęra leiš okkar til aš nżta okkar miklu orkulindir efnahagslega. Svo vel vill til aš sś leiš er jafnframt ęskileg frį sjónarmiši barįttunnar viš gróšurhśsavandann. Įhrif virkjana į Ķslandi į nįttśruna eru nįkvęmlega hin sömu til hvers sem rafmagniš frį žeim er notaš.

Höfundur er fv. orkumįlastjóri.


Nęr fjóršungur jaršarbśa er įn rafmagns

Ķ žessari grein er skżrt frį žvķ aš ķ heiminum eru 1577 milljónir manna, nęr fjóršungur mannkynsins, įn rafmagns til almennra nota. Nęr allt ķ žróunarlöndunum Til žess hver og einn žessa fólks fengi rafmagn ķ žessu skyni til hįlfs į viš hvern Ķslending žyrfti meira en alla efnahagslega vatnsorku heimsins. Žį yrši lķtiš af henni eftir ķ orkufrekan išnaš!

Alžjóšlega orkumįlastofnunin, International Energy Agency (IEA), ķ Parķs gaf įriš 2006 śt rit sem nefnist „Orkuhorfur ķ heiminum 2006“ (World Energy Outlook 2006). Žar eru raktar horfur į margvķslegum svišum orkumįla ķ einstökum löndum og heimshlutum fram til 2030.

Mešfylgjandi tafla er samandregiš yfirlit śr žessu riti yfir fjölda ķbśa sem hafa ekki rafmagn til almennra nota, hvorki frį almenningsrafveitum né frį heimilisrafstöšvum.

Tafla

Eins og sjį mį ķ töflunni er žetta mjög mismunandi eftir heimshlutum. Ķ heiminum öllum eru 1577 milljónir manna įn rafmagns, nęrri fjórši hver jaršarbśi. Ķ Afrķku sunnan Sahara eru hinsvegar nęrri žrķr af hverjum fjórum įn žess, ķ Sušur-Asķu hįtt ķ helmingur ķbśanna (48,1%), 21,9% ķ Mišausturlöndum og 10% ķ Miš- og Sušur-Amerķku. Ķ OECD-löndunum og löndum į efnahagslegu breytingaskeiši (frį įętlunarbśskap til markašsbśskapar) er hinsvegar ašeins hįlft prósent ķbśanna įn rafmagns til heimilisnota. (Löndin į breytingaskeiši eru Rśssland og Austur-Evrópulöndin).

Kķna vekur sérstaka athygli ķ žessu samhengi. Af 1.310,6 milljónum ķbśa landsins eru einungis 8,5 milljónir, eša 0,6% ķbśanna įn rafmagns, nįnast sama hlutfall og ķ OECD-rķkjunum. Ķ hinu risarķkinu ķ hópi žróunarlanda, Indlandi, (meš 1094,8 milljónir ķbśa) eru hinsvegar 44,5% landsmanna įn rafmagns.

Til aš sjį žeim 1.577,1 milljónum manna ķ heiminum sem eru įn rafmagns til almennra nota fyrir 5.500 kWh į mann į įri, helmingnum af almennri raforkunotkun Ķslendinga į mann, žyrfti 8.764 terawattstundir į įri, sem er meira en öll efnahagsleg vatnsorka ķ heiminum, virkjuš og óvirkjuš.

Langstęrstur hluti óvirkjašrar vatnsorku ķ heiminum er ķ žróunarlöndunum. Mörgum žeim sömu sem aš ofan eru talin. Žaš er hętt viš aš lķtiš verši eftir af vatnsorku til stórišju ķ žeim žegar almennum rafmagnsžörfum ķbśanna hefur veriš mętt. Jafnvel žótt viš ętlum hverjum og einum ašeins helming žess rafmagns sem viš sjįlf notum til almennra žarfa. En ķ umręšum hér heima er žvķ stundum haldiš fram aš raforkufrekur išnašur sé best kominn ķ žróunarlöndunum vegna žess aš žar sé svo mikiš af óvirkjašri vatnsorku. Ofangreindar stašreyndir renna ekki stošum undir žį fullyršingu.

Meginefni töflunnar er sżnt į kökuritinu.

Tafla

Höfundur er fv. orkumįlastjóri.


Er barįttan viš gróšurhśsavįna ekki almannahagsmunir?

Į FORSĶŠU Morgunblašsins 23. febrśar s.l. er haft eftir umhverfisrįšherra aš hann "gęti ekki séš aš samfélagsleg naušsyn eša almannahagsmunir köllušu į eignarnįm vegna virkjana ķ nešri hluta Žjórsįr". Og eftir einum žingmanni Sjįlfstęšisflokksins er haft um sama mįlefni: "Žaš kalla engin almannaheill į žaš žótt einhvern tķma hafi menn tališ žaš ķ upphafi rafvęšingar į Ķslandi". Žaš sem hér um ręšir er įkvęši ķ raforkulögum sem heimila stjórnvöldum aš taka virkjunarréttindi eignarnįmi ķ žįgu almannahagsmuna.

Žetta įkvęši raforkulaganna er arfur frį eldri lögum, Orkulögum frį 1967 og enn eldri lögum frį 1947.Sś almannaheill sem žar var įtt viš tengdist vissulega rafvęšingu landsins eins og žingmašurinn benti į. Henni er nś lokiš. Lķklega er žaš žess vegna sem rįšherrann kemst aš ofangreindri nišurstöšu. En tengjast žessir almannahagsmunir rafvęšingu landsins einni? Hurfu žeir viš žaš aš henni lauk? Žaš er śrslitaspurningin žegar meta skal hvort žessir hagsmunir séu ekki lengur til stašar.

Seint į lišnu įri sögšu blöš frį svonefndri Stern-skżrslu um horfurnar ķ loftslagsmįlum vegna gróšurhśsįhrifanna. Mešal annarra gerši Morgunblašiš henni ķtarleg skil og skrifaši um hana leišara. Meginnišurstašan ķ žeirri skżrslu er aš horfurnar séu ķskyggilegar og lögš er įhersla į aš mun ódżrara sé fyrir mannkyniš aš bregšast strax viš en aš bķša og gera žaš sķšar.

Snemma į žessu įri kom śt nż skżrsla Loftslagsnefndar Sameinušu žjóšanna (IPCC). Žar er kvešiš skarpar aš orši en ķ fyrri skżrslum um žęr hęttur sem öllu mannkyni stafa af gróšurhśsįįhrifunum. Einnig um hana fjallaši Morgunblašiš og fleiri blöš hér į landi.

Um 80% af žeirri orku sem mannkyniš nś notar kemur frį eldsneyti śr jöršu. Brennsla žess er helsta uppspretta góšurhśsaįhrifanna. Bęši Stern-skżrslan og IPCC-skżrslan leggja žvķ įherslu į aukna nżtingu annarra orkulinda en eldsneytis sem veigamikinn žįtt ķ aš hamla gegn gróšurhśsaįhrifunum.

Losun koltvķsżrings frį raforkuframleišslu śr eldsneyti til įlvinnslu nemur nś rśmlega 100 milljón tonnum af CO2 į įri og jókst um 3,28 milljón tonn į įri aš mešaltali į įrunum 1994 til og meš 2005.Įrleg aukning ein saman nam žannig um 90% af allri innanlandslosun į Ķslandi 2004, žar meš tališ frį stórišjunni. Hvert tonn af įli sem framleitt er į Ķslandi meš raforku śr vatnsorku eša jaršhita ķ staš raforku śr eldsneyti sparar andrśmsloftinu 12,5 tonn af koltvķsżringi.

Hugsum okkur aš įlframleišsla į Ķslandi verši komin ķ 2,5 milljón tonn į įri eftir svo sem aldarfjóršung. Til žess žyrfti nįlęgt 40 TWh/a (terawattstundir į įri), reiknaš ķ orkuveri, t.d 30 śr vatnsorku og 10 śr jaršhita. Orkulindir okkar rįša vel viš žaš. Sś įlvinnsla sparaši andrśmsloftinu 31 milljón tonn į įri boriš saman viš aš įliš vęri framleitt meš rafmagni śr eldsneyti. 8,5-falda nśverandi innanlandslosun į Ķslandi og um 30% af nśverandi losun ķ heiminum vegna raforkuvinnslu til įlframleišslu!

Žvķ fer žannig vķšs fjarri aš įkvęši raforkulaga um forsendu almannahagsmuna fyrir žvķ aš taka vatnsréttindi eignarnįmi séu oršin śrelt vegna žess aš rafvęšingu Ķslands sé lokiš. Žvert į móti. Almannahagsmunir af aš virkja vatnsorku og jaršhita til raforkuvinnslu eru nś rķkari en nokkru sinni fyrr ķ heimi sem fęr 80% orku sinnar śr eldsneyti og er ógnaš af gróšurhśsaįhrifunum. Žaš eru sameiginlegir hagsmunir almennings į Ķslandi og almennings um alla jörš. Žetta kemur greinilega fram bęši ķ Stern-skżrslunni og IPCC-skżrslunni.

Žetta hljóta allir skynsamir menn aš sjį. Skynsömum mönnum getur skjįtlast en žeir leišrétta sig hafi žeim skjįtlast. Og umhverfisrįšherra og žingmašur sį sem hér um ręšir eru bįšir skynsamir menn.

Žaš er alveg ljóst aš meš engu öšru móti geta Ķslendingar lagt stęrri skerf af mörkum ķ barįttunni viš žį vį sem öllu mannkyni er bśin af gróšurhśsavandanum en meš žvķ aš hżsa hér į landi allan žann įlišnaš sem žeir mega. Og viš žurfum samt ekkert aš óttast aš eiga ekki ašgang aš ósnortinni nįttśru!

En viljum viš gera žaš? Erum viš reišubśin aš leggja žennan skerf af mörkum? Žvķ veršur hver aš svara fyrir sig. Viš getum ekki skotiš okkur į bak viš fįmenniš til aš koma okkur hjį aš svara žeirri spurningu. Žaš eru einstaklingar sem taka įkvaršanir og bera įbyrgš, ekki nafnlaus fjöldi. Hvort vegur žyngra ķ huga okkar: Örlög blóma į botni Hįlslóns eša örlög fólks ķ Bangladesh og afkomenda okkar į Ķslandi?

Lķklega er mesta hęttan į aš mönnum mistakist aš vinna bug į gróšurhśsavįnni fólgin ķ "jį, en žaš munar svo lķtiš um mig"– hugsunarhęttinum. Tilheigingunni til aš skjóta sér sjįlfum undan vanda meš allskyns afsökunum en ętla öšrum aš leysa hann. Sś hugsun sęmir sķst Ķslendingum sem hver um sig ręšur yfir hundraš sinnum meiri efnahagslegri vatnsorku en hver jaršarbśi aš mešaltali og rķflegum jaršhita aš auki. Af žeim sem mikiš er gefiš veršur mikils krafist.

Höfundur er fyrrverandi orkumįlastjóri.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband